Renkantis būstą vis daugiau dėmesio tenka ne tik patiems apartamentams, jų plotui ar suplanavimui. Laiptinė, holas, kiemas, automobilių stovėjimo aikštelė ir net kelias nuo įėjimo iki namų tampa bendros gyvenimo patirties dalimi – o kartu turi įtakos ir ilgalaikei nekilnojamojo turto vertei.
Šią tendenciją vis aiškiau matome ir premium NT segmente. Bendrosios erdvės čia nebėra tik funkcinė pastato infrastruktūra. Architektūra, natūralios medžiagos, apšvietimas, judėjimo patogumas ir santykis su aplinka tampa tokie pat svarbūs kaip sprendimai pačiuose apartamentuose.
„Domė“ vadovės Ingos Navickaitės teigimu, būtent bendrosios erdvės neretai yra viena labiausiai nuvertinamų, nors realiai reikšmingą vertę kuriančių gyvenamojo projekto dalių.
Pastatas kaip vientisa patirtis
Kurdami „Žygimantų 12“, pastatą nuo pat pradžių vertinome kaip visumą. Gyventojo patirtis neprasideda už jo apartamentų durų – ji prasideda vos įžengus į teritoriją.
Todėl dėmesys skirtas visam kasdieniam gyventojo keliui: nuo kiemo ir įėjimo iki holų, laiptinių, liftų bei požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Į „Žygimantų 12“ bendrąsias erdves investuota apie 1,4 mln. eurų, prioritetą teikiant ne trumpalaikiam efektui, o kokybei ir ilgaamžiškumui.
Šis požiūris sulaukė ir profesionalų įvertinimo – „Metų interjeras / Auksinė paletė’25“ apdovanojimuose „Žygimantų 12“ bendrosios erdvės pripažintos geriausiu visuomeniniu interjeru. Tarptautinė komisija išskyrė jų minimalistinės prabangos estetiką.
Architektūra, kuri prasideda nuo vietos
„Žygimantų 12“ yra jautrioje Vilniaus vietoje – Senamiesčio ir miesto centro sandūroje, prie Neries. Todėl kuriant projektą architektūra negalėjo būti atsieta nuo istorinio konteksto.
Projektą kūrusios „Architektūros kūrybinės grupės“ vadovo Remigijaus Bimbos teigimu, pastato architektūrinę kalbą formavo aplinka – Vilniaus panoramos, pakrantės užstatymas, istoriniai sluoksniai ir paveldo apsaugos reikalavimai.
Tai atsispindi ne tik pastato išorėje. Projekte išsaugoti ir integruoti istoriniai rūsiai, kieme numatytas želdinimas, o patys pastato tūriai formuoti taip, kad projektas natūraliai įsilietų į miesto struktūrą.
Šis principas persikėlė ir į gyvenimo pastate scenarijų. „Žygimantų 12“ sudaro vos 54 apartamentai, o dėmesys skirtas erdvės pojūčiui, privatumui, balkonams ir terasoms bei skirtingam apartamentų santykiui su miestu ir vidiniu kiemu.
Kokybė atsiskleidžia detalėse
Bendrųjų erdvių interjerą kūrusi architektūros studija HEIMA daug dėmesio skyrė elementams, su kuriais gyventojas susiduria kiekvieną dieną – durims, rankenoms, porankiams, pašto dėžutėms, konsjeržo stalui ir apšvietimui.
Čia sąmoningai atsisakyta trumpalaikių interjero tendencijų ir pasirinktos natūralios, gražiai senstančios medžiagos. Bendrosiose erdvėse naudojamas žalvaris, Australijos eukalipto ir alyvmedžio raštai bei klasikinės formos.
HEIMA architektas Povilas Daugis atkreipia dėmesį, kad bendrosiose erdvėse nėra gausu baldų ar dekoratyvių objektų, todėl dar svarbesni tampa patys paviršiai, jų medžiagiškumas ir prisilietimo pojūtis.
Pavyzdžiui, žalvaris pasirinktas ne tik dėl estetikos. Laikui bėgant ši medžiaga natūraliai keičiasi, o dažniausiai liečiamos jos vietos įgauna kitokį atspalvį. Užuot slėpus naudojimo žymes, jos tampa natūralia interjero charakterio dalimi.
Net požeminė aikštelė yra architektūros dalis
Premium kokybė neturėtų baigtis ten, kur baigiasi reprezentacinės erdvės. Todėl dėmesio „Žygimantų 12“ skirta ir toms pastato dalims, kurios dažnai lieka nepastebėtos.
Požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje projektuota aiški ir intuityvi judėjimo sistema, pasirinktos šviesesnės dangos, siekta lengvesnės orientacijos erdvėje. Į ją integruoti ir istoriniai pastato rūsiai.
Tai atspindi vieną pagrindinių projekto principų – nėra erdvių, kurios būtų laikomos antraeilėmis vien todėl, kad jose gyventojas praleidžia mažiau laiko.
Investicija į tai, kaip pastatas atrodys po 20 metų
Premium NT kokybę parodo ne tik pirmasis įspūdis. Gerokai svarbiau, kaip pastatas atrodo ir funkcionuoja praėjus penkeriems, dešimčiai ar dvidešimčiai metų.
Prastai senstančios medžiagos ir greitai nusidėvinčios bendrosios erdvės ilgainiui keičia viso projekto suvokimą. Todėl investicija į jų kokybę kartu yra investicija į ilgalaikį projekto statusą, patrauklumą ir turto vertės išlaikymą.
Šį pokytį matome ir pačioje rinkoje. Gyvenamasis projektas vis rečiau vertinamas kaip atskirų kvadratinių metrų suma. Pirkėjui svarbi visa patirtis – kaip jis patenka į savo namus, ką mato, ką liečia ir kaip jaučiasi bendrose erdvėse.
Todėl ateityje jų kokybę, tikėtina, vis mažiau apibrėš funkcijų skaičius. Svarbesnis taps jų prasmingumas, architektūrinis vientisumas, ilgaamžiškumas ir tai, kaip jose jaučiasi žmogus.
Plačiau apie bendrųjų erdvių įtaką būsto kokybei ir ilgalaikei vertei – „Verslo žinių“ publikacijoje.
